Šiek tiek siuvinėjimo istorijos
Siuvinėjimas- tai audinio puošimas dekoratyviniais dygsniais. Jis turi ilgą ir įdomią
istoriją. Į Europą siuvinėjimas atkeliavo Romos imperijos laikais kartu su
prabangiomis Vidurinės Azijos medžiagomis, papuoštomis įvairiaspalviais ir
įmantriais siuvinėtais raštais. Praeityje gausiai puošti siuviniai buvo turto
ir valdžios simbolis. Rankomis siuvinėti rankdarbiai nepraranda savo
iškilmingumo ir šiandien. Yra daug įvairių siuvinėji technikų. Jos keliavo iš
vienos šalies į kitą ir keitėsi, tobulėjo. Noras sukurti kažką kitaip paskatino
atsirasti siuvinėjimą juostelėmis, kaspinais, karoliukais. XVII a. Prancūzijoje,
valdant kardinolui Rišeljė, karpytinis siuvinėjimas buvo labai populiarus,
todėl pavadintas jo vardu. Rišeljė- tai siuvinėjimo būdas, kai rašto kontūrai
apsiuvami kilpiniu dygsniu, o audinys tarp kilpų iškerpamas. Šiuo būdu
siuvinėjamos apykaklės, palaidinės, staltiesės, nuotakų suknelės. Yra begalės
siuvinėjimo technikų- adinukė, šešėliavimas, peltakiavimas, siuvinėjimas
kryželiu, gobeleninis siuvinėjimas, lygusis siuvinėjimas ir dar daug skirtingų
būdų kaip galima papuošti kokį nors daiktą.
Žinomų paveikslų kopijos, perkeltos ant drobės, rankose laikant vien adatą ir paprastą
vilnonį siūlą, kartais džiugina akis, kartais nukreipia jas į gulbių ir rožių
ryškiaspalvį margumyną. Svarbiausia, kad žmonėms patinka!
istoriją. Į Europą siuvinėjimas atkeliavo Romos imperijos laikais kartu su
prabangiomis Vidurinės Azijos medžiagomis, papuoštomis įvairiaspalviais ir
įmantriais siuvinėtais raštais. Praeityje gausiai puošti siuviniai buvo turto
ir valdžios simbolis. Rankomis siuvinėti rankdarbiai nepraranda savo
iškilmingumo ir šiandien. Yra daug įvairių siuvinėji technikų. Jos keliavo iš
vienos šalies į kitą ir keitėsi, tobulėjo. Noras sukurti kažką kitaip paskatino
atsirasti siuvinėjimą juostelėmis, kaspinais, karoliukais. XVII a. Prancūzijoje,
valdant kardinolui Rišeljė, karpytinis siuvinėjimas buvo labai populiarus,
todėl pavadintas jo vardu. Rišeljė- tai siuvinėjimo būdas, kai rašto kontūrai
apsiuvami kilpiniu dygsniu, o audinys tarp kilpų iškerpamas. Šiuo būdu
siuvinėjamos apykaklės, palaidinės, staltiesės, nuotakų suknelės. Yra begalės
siuvinėjimo technikų- adinukė, šešėliavimas, peltakiavimas, siuvinėjimas
kryželiu, gobeleninis siuvinėjimas, lygusis siuvinėjimas ir dar daug skirtingų
būdų kaip galima papuošti kokį nors daiktą.
Žinomų paveikslų kopijos, perkeltos ant drobės, rankose laikant vien adatą ir paprastą
vilnonį siūlą, kartais džiugina akis, kartais nukreipia jas į gulbių ir rožių
ryškiaspalvį margumyną. Svarbiausia, kad žmonėms patinka!